Kaip iš naujo įsimylėti savo darbą?

Daugelių profesijų atstovai dirba pagal tam tikrą gyvenimo ciklą. Vestuvių floristų, planuotojų ciklas labai panašus į profesionalių sportininkų.  Ruduo – pats geriausias laikas įvertinti savo pasirodymą praeitame sezone. Didžiausi sezono užsakymai baigėsi, o surinkti naujų dar liko daug laiko. Prasideda apmąstymo laikas. Net ir geriausi pasaulio rašytojai kartais susiduria su pojūčiu ar riba kai tiesiog nebegali rašyti. Anglai tai pavadino Writer‘s Block. Tai atsitinka ne tik su rašytojais. Žmogui, kuris beveik 20 metų kiekvieną dieną praleidžia gėlių versle, perdegimas yra neišvengiamumas. Pervargimas, aukšti standartai, visų įmanomų idėjų panaudojimas ar tiesiog tingėjimas. Vieną dieną atsikeli ir sau pasakai – šiandien jau ne mano diena. Sakyčiau – mūza mane apleido. Kaip ir santykiuose taip ir savo mylimoje veikloje kartais reikia visiško persikrovimo, apmąstymo, o gal naujų vėjų galvoje. Svarbu nepamiršti, kad yra trys pagrindiniai ramsčiai, kurie reikalingi, kad tavo verslas klestėtų: žinoti savo kainą, suburti profesionalią komandą, pastoviai tobulėti.

Kai tau keturiasdešimt nori ar nenori fizinė sveikata ne visada sutampa su dvasine. Tu pavargsti greičiau ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Šį sezoną  atsisakiau smulkių užsakymų , kurie mane vargina, neįdomūs ar tiesiog neneša pelno. Taip, kūrybos palikimas, artistinė išraiška yra svarbu, ne ką mažiau svarbus ir pinigai, o labiausiai – sveikata. Žinau savo kainą ir šį kartą nesiderėjau – mano vardas yra kokybė ir patirtis, o už tai mokama. Leidau sau pasakyti ačiū tiems klientams, su kuriais kūrybinė vizija radikaliai skyrėsi.

Antras dalykas. Didelė ir profesionali komanda, kuria galiu pasitikėti. Yra dalykai, kuriuos kiti žmonės gali padaryti greičiau, efektyviau ir naudingiau. Nebijau komandoje turėtų geresnių žmonių už save. Negalima pamiršti ir pasiruošimo  darbų. Tai  sunkiausi ir nedėkingiausi darbai, kuriuos būtina nudirbti. Nesuskaičiuojamą kiekį kartų mano komandos nariams tekdavo traukti rožių spyglius iš pirštų  ar ieškoti pleistrų, kad užklijuoti smulkius, bet skausmingus įdrėskimus. Vandens nešiojimas, gėlių rinkimas, įvairūs fiziniai darbai  tai nematomi užkulisiai, be kurių nei viena šventė neįvyktų. Didelis dėkui mano komandos nariams, kurie aukoja miegą, saulėtus vasaros savaitgalius ir sveikatą bendram tikslui.

Kai viskas sustyguota, o kiekvienas mechanizmo sraigtelis veikia lyg pateptas, pagaliau atsiranda daugiau laiko sau. Esu ne tik floristė-dekoratorė, renginių organizatorė,  bet ir pedagogė. Dažniausiai esu mokytoja ir mentorė  komandos nariams ir naujiems floristams, kurie ateina mokytis gėlių meno ar tiesiog ieško palaikymo, drąsos pirmo žingsnio žengimui. Tam, kad mokyti kitus tu pats turi pastoviai tobulėti. Ši vasara pasižymėjo iššūkiais ir įspūdžiais. Pirmiausia, tai sėkmingai startavęs mano naujausias projektas – floristikos stovykla. Prisiekiu, viskas pavyko visu šimtu procentų, pats sumanymas sulaukė didžiausio palaikymo ir dėmesio. Po tokios sėkmės jautiesi kaip sportininkas pagerinęs sau pačiam priklausantį rekordą. Tu ne tik džiaugiesi sėkme,  bet tuo pačiu užkeli kartelę dar aukščiau. Asmeninis iššūkis –  apsikeisti rolėmis su savo mokiniais. Nebuvau ta, kuri visada turi atsakymus į klausimus. Tapau ta, kuri šį kartą tuos klausimus uždavinėjo.

Rugpjūtį sudalyvavau gamtos spalvų ir stiliaus mokymuose Rygoje. Nors kiekvieną  dieną dirbu su spalvomis, supratau kiek daug dar nežinau. Ačiū nuostabiajai mokytojai Natalijai Matvejevai (mūsų pažintis ir ilgas kelias į spalvų pasaulį tik prasidėjo). Po šių mokymų tiesiai iš Rygos nukeliavau į Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, kur manęs laukė nauji išbandymai, šį kartą visiškai nauja Land Art meno šaka. Už kvietimą ir pažintį su šia sritimi esu labai dėkinga Marijui Gvildžiui, o už pergalės skonį mūsų vadovui – Kęstučiui Lanauskui. Be galo džiaugiuosi susipažinus su floristikos mokytoju Andrejumi Filonenko bei MFS mokyklos atstovais Viktorija Markačiova ir Romanu Fedorovičiumi, su kuriais bendravimas iki šiol vyko tik socialiniuose tinkluose. Buvau sužavėta pažintimi ir su kitais floristikos meistrais. Buvimas kartu su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir įvairių pasaulių kampelių buvo lyg šviežias oro gurkšnis ir įkvėpė mane naujiems darbams bei atgaivino mano susidomėjimą floristika.

Šiandien mano sezonas vėl pilnas įvairių įdomių iššūkių – sunkus neįdomus darbas baigėsi ir aš vėl galiu pasakyti – po velnių kaip aš myliu savo darbą! Mūza sugrįžo.

About the author: Inesa Borkovska

Esu floristė-dekoratė, pedagogė bei vestuvių planuotoja. Savo internetiniame dienoraštyje rašau apie viskas kas svarbu gėlių versle.

Leave a Reply

Your email address will not be published.